- nepasotinamas
- nepasótinamas, -a adj. (1) K kurio negalima pasotinti, godus: Ta vėl nelaiminga boba, nepasótinama Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nepasotinamas
Look at other dictionaries:
godas — gõdas dkt. Nepasótinamas gõdas àpėmė jį̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rijūnas — rijū̃nas, rijū̃nė dkt. Nepasótinamas rijū̃nas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rijūnė — rijū̃nas, rijū̃nė dkt. Nepasótinamas rijū̃nas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
begalys — begalỹs, ė̃ smob. (3b) 1. kam visko maža, kas niekados nepasotinamas: Begalỹs žmogus norėjo daug turto turėti Č. 2. kas atėjęs per ilgai būna: Toks jau begalỹs – kad ateina, tai riogso riogso! Pnd. Svečiai begaliaĩ namo nevažiuoja,… … Dictionary of the Lithuanian Language
besotinis — besotinis, ė adj. M nepasotinamas, besotis: Šitie godūs, besotiniai žmonės kalti yr, kad bitelės mūsų žemėj nesidaugina Rdž … Dictionary of the Lithuanian Language
dievas — Diẽvas sm. sing. (4) bažn. visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovas: Dievo namai (bažnyčia) B. Dievas davė raibas plunksnas ir gražų balselį DvD165. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai? RD78. Prašau Dieviep, kad numirtau Lz … Dictionary of the Lithuanian Language
godas — 1 gõdas sm. (2); MT238 1. KBII52 didelis noras, godumas: Tegul ji apverkia savo bjauriuosius darbus, savo šlykštųjį godą I.Simon. Jo gõdas nepasotinamas KII143. Godas anam per akis peržėlęs MitI68. Godas lyg kipšas tupi ant pinigų ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiauragrobis — kiauragrõbis, ė smob., adj. (2) kas nepasotinamas: Žinai, kiauragrõbiai ėda, kol apžio[ja] Krš. Kiauragrõbiuo žmogui vis negana ir negana Krš … Dictionary of the Lithuanian Language
kiauras — kiauras, à adj. (3) J 1. skylėtas; prakiuręs: Sopagas kiauras K. Kiauras puodas N. Turiu kiaurą sermėgėlę JV177. Troba kiaurui kiaurà, vėjas iš viršaus ir iš apačios Skr. Kur tau daug lis – visas debesys kiauras (su protarpiais)! Km. To terbelė … Dictionary of the Lithuanian Language
maišpilvis — maĩšpilvis, ė smob. (1), maišpil̃vis (2) 1. kas daug valgo, nepasotinamas: Ot maĩšpilvis koks – kemša ir kemša nuo ryto lig vakaro Bsg. Vaikas toks maišpil̃vis, neprišeriamas Rs. 2. storapilvis: Tokia maišpil̃vė Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
